Lietuvoje yra daugybė vietų, kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo vykdoma pramoninė veikla, jos metu naudota nemažai įvairių cheminių medžiagų, stovėjo tų medžiagų saugyklos ar paprasti trąšų ar kitų žemės ūkyje naudojamų chemikalų sandėliai. Dabar, kai tokia veikla griežtai kontroliuojama, daugelis tokių vietovių liko apleistos, o apie kai kurias net nėra žinoma.
Lietuvoje įsibėgėjus gyvenamųjų namų, biurų ir pramoninių pastatų statybai, šios teritorijos vis dažniau yra panaudojamos naujų objektų statybai, jose netgi kuriami gyvenamieji kvartalai. Ruošiantis tokioje teritorijoje statyti ar gyventi būtina ištirti, koks yra ir ateityje bus grunto poveikis aplinkai, ar aplinka nėra kenksminga gyventi ar dirbti. Galiausiai turite žinoti, ką perkate ar parduodate, ar negresia kaltinimai aplinkos tarša, ar neteks atlikti brangiai kainuojančio teritorijos valymo. Laiku atlikti ekogeologiniai tyrimai apsaugos nuo tokių nemalonumų.
Ekogeologiniai tyrimai taip pat atliekami siekiant įvertinti ūkio subjektų poveikį geologinei aplinkai: dirvožemiui, gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui, tręšiamų laukų stebėjimui, požeminio vandens ir grunto, esančio šalia degalinių, stebėjimui, sąvartynų grunto cheminės taršos nustatymui ir stebėjimui, grunto, gilesnių žemės sluoksnių ir požeminio vandens cheminės taršos prevencijai, sausumos ir vandens zonų, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, stebėjimui.
UŽTERŠTUMO TYRIMAI:
• Ekogeologiniai tyrimai (nustatoma, teritorija yra užteršta ar ne);
• Detalūs ekogeologiniai tyrimai (nustatomas užterštumo lygis ir plotas);
• Užterštos teritorijos tvarkymo plano parengimas;
• Užteršto grunto ir gruntinio vandens valymas;
• Užterštos teritorijos tvarkymo techninė priežiūra ir kontroliniai tyrimai;
• Pastatų ir statybinių medžiagų užterštumo tyrimai;
• Paviršinių vandens telkinių tyrimai.
TYRIMŲ METU NUSTATOME:
• Taršos židinius;
• Gruntų ir požeminio vandens užterštumą sunkiaisiais metalais, naftos produktais ar pavojingomis cheminėmis medžiagomis;
• Įvertiname taršos riziką;
• Teršalų paplitimą ir koncentraciją grunte bei požeminiuose vandenyse;
• Užteršto dirvožemio, gruntų bei vandens kiekį;
• Užterštos teritorijos stebėjimo (monitoringo) apimtis;
• Užterštos teritorijos tvarkymo poreikį.
